Gimnazijos istorija
Aukštadvario gimnazijos ištakos siekia XVI amžių. Tikslesnių duomenų apie mokyklą randame XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Aukštadvario miestelio savininkas Jonas Alfonsas Liackis 1629 m. pastatė mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną, prie jo įsteigė pradinę mokyklą. Joje buvo ruošiami bažnyčios tarnautojai ir dvarų raštininkai. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1805 m. Aukštadvario mokykloje mokėsi 3 mokiniai, o 1811 m. jų buvo jau apie 37. 1832 m. mokyklą caro valdžia uždarė. Manoma, kad mokykla miestelyje vėl buvo atidaryta 1864 metais, bet ji vienuolynui nebepriklausė.
XX a. pradžioje Aukštadvaryje buvo medinė, vienintelė visame valsčiuje, dviejų skyrių kaimo mokykla. 1912 m. šios mokyklos vietoje caro valdžia pastatė dviejų aukštų mūrinę. Baigus ją galima buvo laikyti egzaminus į vienintelę apskrityje 4 klasių mokyklą Trakuose.
1915 m. vokiečiai, okupavę Aukštadvarį, mokyklą uždarė, jos patalpose apsigyveno karininkai.
1918 metais, atkūrus Lietuvos valstybę, patriotiškai nusiteikę inteligentai ėmėsi iniciatyvos steigti naujas lietuviškas mokyklas. Taip atsitiko ir Aukštadvaryje. 1918 m. lapkričio 1 dieną Aukštadvaryje buvo atidaryta, o lapkričio 11 dieną pašventinta prekybinė 4 klasių progimnazija. Progimnazijos vedėju buvo paskirtas kunigas Juozas Grigonis. Į mokyklą buvo priimami berniukai ir mergaitės, neatsižvelgiant į jų amžių. Už mokslą reikėjo mokėti: prieklasyje (parengiamojoje klasėje) besimokantiems – 30 rb., pirmokams – 50 rb., o antrokams – 60 rublių per metus. Mokyklos komitetas neturtingus vaikus galėjo atleisti nuo mokesčio. Įsteigtoje mokykloje, be direktoriaus, dirbo 4 mokytojai. Naujai atidaryta mokykla veikė neilgai. 1919 m. balandžio mėn. Aukštadvaryje valdžią paėmė lenkai, jie areštavo direktorių Grigonį ir uždarė mokyklą.
Progimnazija vėl pradėjo veikti 1920 m. rugpjūčio 27 d. Iki 1940 metų mokykla išleido 13 laidų. Baigę progimnaziją, mokiniai toliau galėjo mokytis gimnazijoje. Tarpukariu progimnazijoje veikė skautų, ateitininkų, jaunalietuvių organizacijos, matematikos, Raudonojo kryžiaus būreliai.
Aukštadvario progimnazijoje 1924 – 1927 metais veikė dviejų metų pradinių mokyklų mokytojų kursai. Šiuos kursus baigė ir žymūs Aukštadvario pedagogai, nusipelnę Lietuvos mokytojai: Joana Stankevičienė ir Motiejus Venzlauskas. 1923 metais progimnazijoje veikė vakariniai kursai nemokantiems arba silpnai mokantiems lietuvių kalbą vietiniams gyventojams.
Po II pasaulinio karo Aukštadvario progimnazija tapo vidurine mokykla. Karo metu mokslas vyko su pertraukomis. Mokiniai nelankydavo mokyklos 2 – 3 savaites pavasarį, kai reikėjo sodinti bulves, ir rudenį, nuimant derlių. Vidurinei mokyklai priklausė ir pradinė mokykla. Mokiniai mokėsi senajame ir pradinės mokyklos pastate, kuris buvo pastatytas 1932 metais. Prie jo 1964 metais buvo pristatytas dviejų aukštų mūrinis priestatas, jame įrengtos 8 klasės.
1994 metais vidurinės mokyklos pradinės klasės persikėlė į Aukštadvario darželį – mokyklą „Gandriukas“.
2002 m. Aukštadvario vidurinė mokykla persikėlė į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos pastatą.
2000 m. gegužės 26 d. mokykloje įkurtas kraštotyros – buities muziejus.
2006 m. gegužės 18 d. muziejus naujose patalpose (Technikumo g. 1) pristatytas Aukštadvario bendruomenei. Muziejų įkūrė ir jį prižiūri mokytojas Kazys Venckus.
Gimnazija didžiuojasi buvusiais mokiniais medalininkais ir baigusiais mokyklą su pagyrimu. Daugelis mokinių tapo žymiais Lietuvos žmonėmis. Tai filosofijos prof. B. Genzelis, zoologijos prof. akad. S. Biziulevičius, prof. M. Rondomanskas, geografijos dr. J. Kulikauskas, ekonomikos daktarai V. Čaikauskas, V. Mališauskas, P. Plesevičius, archeologas dr. P. Kulikauskas, buvęs vyriausybės narys M. Stankevičius ir kiti.
Gimnazijoje dirbo ir dirba nuostabūs mokytojai. Daug metų tik įkurtoje progimnazijoje mokytojavo ir vienas iš jos steigėjų Vladas Mongirdas, nusipelnę Lietuvos mokytojai Motiejus Venzlauskas, Alfonsas Batutis, Joana Stankevičienė. Per 50 metų gimnazijoje mokytojavo aukštadvarietė Vlada Zabarauskienė, daugiau kaip 30 metų – mokytojas Algirdas Astrauskas. Gimnazijai įvairiu laikotarpiu vadovavo 23 direktoriai.
AUKŠTADVARIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAI 1918 – 2018 METAIS
Nr. | Direktoriaus pavardė | Vadovavimo metai |
1. | J. Grigonis | 1918 – 1919 |
2. | V. Matulevičius | 1920 09 01 – 1921 09 01 |
3. | M. Jasiukonytė – Dvylaitienė | 1921 09 01 – 1923 09 01 |
4. | S. Pupalaigis | 1923 09 01 – 1924 04 01 |
5. | P. Radžiūnas | 1925 08 01 – 1929 08 01 |
6. | K. Genys | 1929 08 01 – 1931 03 26 |
7. | J. Morkūnas | 1931 08 10 – 1934 12 01 |
8. | L. Nastopka | 1934 12 01 – 1935 04 12 |
9. | Č. Markšaitis | 1935 04 12 – 1940 12 31 |
10. | V. Šiugždinis | 1940 12 31 – 1941 08 12 |
11. | B. Medelis | 1941 09 01 – 1944 09 01 |
12. | M. Venzlauskas | 1944 10 01 – 1951 08 15 |
13. | J. Martinkėnas | 1951 09 01 – 1953 08 01 |
14. | M. Geležinis | 1953 09 01 – 1959 08 03 |
15. | E. Grudzinskas | 1959 09 01 – 1965 08 01 |
16. | J. Vėgėlė | 1965 09 01 – 1968 07 15 |
17. | J. Milašius | 1968 09 01 – 1968 12 06 |
18. | J. Monginaitė | 1968 12 06 – 1969 08 01 |
19. | R. Poškienė | 1969 09 01 – 1972 08 15 |
20. | J. Suraučius | 1972 09 01 – 1986 06 25 |
21. | K. Lemežis | 1986 06 26 – 1988 05 11 |
22. | N. Almantienė | 1988 05 18 – 1991 09 09 |
23. | A. Valančiauskas | nuo 1991 09 10 |
Geriausi absolventai
Aukso medaliu |
|
---|---|
Jonas
|
Gediminas |
Sidabro medaliu
|
|
Felicija
|
Rajeckaitė |
Česlovas
|
Vitko |
Vilma
|
Kaminskaitė |
Vida
|
Lenkevičiūtė |
Stasys
|
Kairys |
Vida
|
Makūnaitė |
Robertas
|
Reklaitis |
Alma
|
Petruškevičiūtė |
Su pagyrimu
|
|
Irma
|
Rybnikova |
Aidas
|
Tamošiūnas |
Laura
|
Andrulionytė |
Jurgita
|
Lemežytė |
Juozas
|
Čėglys |
Jovita
|
Šidlauskaitė |
Vitalis
|
Venckus |
Dovilė
|
Monkevičiūtė |
Andrius
|
Švelnia |
Giedrius
|
Vaitukaitis |
Edgaras
|
Pangonis |
Andrius
|
Kvedaravičius |
Rokas
|
Juozapavičius |
Jaunė
|
Stadalnykaitė |
Marius
|
Dzencevičius |
Viltė
|
Nemeikštytė |
Jurga
|
Valančiauskaitė |
Justina
|
Brazionytė |
Miglė
|
Bučelytė |